Kaip uždirbama iš šuniukų (vertimas)

Išverčiau straipsnį pamąstymui.

KAIP UŽDIRBAMA IŠ ŠUNIUKŲ

Prieš daugelį metų, kada mes nusprendėme pirkti šunį, mane labai stebino kai kurie šuniukų pardavėjai. Kai kada man atrodydavo, kad ir telefonu jie gali įkąsti. Keisti- tai mažai pasakyta. Geriau tiktų „nesveiki per visą galvą“. Ir dar- „pasikėlę“. Tai, kad uždavinėjo milijonus klausimų- tiek to. Bet jų atodūsis po klausimo apie kainą ir jų gyvenamąją vietovę man niekaip nebuvo suprantamas. „Na, jei neaišku, reikia išaiškinti“, nusprendė mano likimas (ar kas ten iš viršaus), ir pradėjo mane mokinti. Įtaigiai, įkyriai, kruopščiai, taip, kad tikrai nueitų ten, kur reikia.
Pradžioje kažkas į galvą įdėjo mintį, kad man reikia antro šuns. O pabendravus su šunininkais savo pirmojo šuns dėka, aš jau žinojau, kas tai yra kilmės dokumentai, kokią reikšmę jie turi, kas yra paveldimumas, tėvų titulai ir kiti neaiškūs naujokui dalykai. Kadangi kažkada buvau puiki mokinė ( medalininkė, kaip ne kaip), tai viską įpratau daryti puikiai. Taigi ir į antro šuns pasirinkimą pažiūrėjau itin rimtai. Veislynas- tik geriausias, šuniuko pasirinkimas- pirmas, veisėjas- tik gerbiamas ir išmanantis. Kad neveisti paskui „Noriu būti malamutu, tik blogai pavyksta!”. Štai radau tokį, už tūkstančio kilometrų. Parsivežiau. Ir pradėjau auginti taip pat aukščiausiu lygiu: maistas- geriausias, skiepai- geriausi, kinologas- geriausias, veterinaras- tik į namus ( o jeigu klinikoje kokią zarazą pasigaus?). Ir štai kada atėjo laikas „X“, nuvažiavom mes vėl už tūkstančio kilometrų, kad kalę, mano mylimiausią, sukerti ne su bet kuo, o tik su vienu iš geriausių! Aš, aišku, dabar nekalbu, kiek man tai kainavo pinigine išraiška. Bet čia nereikia turėti aukštojo matematinio išsilavinimo, kad įsivaizduoti visą išlaidų dydį. Ai, tiesa, apie parodas ir titulus aš visai užmiršau! Bet jeigu kažkas vis dar naiviai tiki, kad mums už tai moka, tai prisėskite. Už parodas ir titulus mokam mes. Taip, maždaug, dalyvavimas vienoje tarptautinėje parodoje- nuo 35 iki 100 eurų (tik registracijos mokestis, be kelionės ir kitų išlaidų). O parodų pas tokius tituluotus šunis- dešimtys. Jūs jau nusiteikėte matematikos bangai? Ir štai echoskopo monitoriuje pasirodo stebuklingi ratukai su miniatiūriniais embrioniukais! Kaip normalūs žmonės žiūri į nėštumą, manau, jūs žinote. Maitinimas, vitaminai, priežiūra, pasivaikščiojimai, režimas ir kita- savaime aišku. Tikiuosi, jūs taip pat žinote, kad viskas, kas liečia šunis, daug brangiau už žmogiškus analogus. Na dabar jūs jau tikrai tą žinote. Bet ir tai dar ne viskas. Aš neturiu tvarto, kur šieno kupetoje kalės paprastai gimdydavo, neįsigijau. Teko statyti ( juk iš tiesų, negimdys didelė kalė mano miegamajame). Pradžiai- specialų maniežą. Paskui- patalpą su šildomomis grindimis ( šieno taigi mieste negausi, o ant betono net išsigimėlis nepaguldys motinos su šuniukais). Jūs ten skaičiuojate? Skaičiuose aš nelabai stipri, bet finansinės katastrofos dydį ir be jų nesunku įsivaizduoti. Toliau- įdomiau. Būsima mama ryja už save ir už tuos septynis ( aštuonis, dešimt). Paskutinėmis paromis prieš gimdymą šitą „brangenybę“ reikia stebėti kiaurą parą. Todėl „sudiev, darboviete, nenumatytam laikotarpiui“. Be dekretinės pašalpos, aišku! Ir štai gimdymas. Gerai, jei viskas gerai ir rankos pas jus išaugę iš ten, kur gamtos numatyta. O jei ne, jei paprasčiausiai bijote, ar kažkas įvyko ne taip- tada ruoškite apvalutę sumą veterinarui. Taip pat pasiruoškite nemiegoti kelias paras. Gailėtis, kad nesate šimtarankė, kad galėtumėt laikyti visiems buteliukus vienu metu , jei mama neturi pakankamai pieno. Taip pat išmokti mikro-masažo. Nes ne visos mamytės supranta iš karto, kokios yra jų pareigos. Ir kai kurias iš jų ( o kai kada ir visas su kaupu) teks prisiimti jums. Ir jeigu jūs neišmasažuosite pilvukų vos šliaužiojantiems naujagimiams-bus blogai. Toliau- linksmiau. Kad mamytė turėtų pieno ir jums netektų būti šimtaranke, jūs vos ne šokius su būgneliu šoksite ! Vištienos sultiniai, varškytė su putpelių kiaušiniais ir kita prabanga pirmomis savaitėmis- tai šventa. Na o paskui mamytei grįžta jos įprastinis apetitas ir ji pasitenkina savo mylimu superpremium klasės pašaru. Už visus dešimt, aišku ( kas juos ten jau skaičiuoja). Transporto kompanija ir firma, prekiaujanti pašarais, dirba jums. O štai spausdinimo staklės, kur spausdina kupiūras, ima braškėti. Toliau- dar linksmiau. Maži naujagimiai, akli sutvėrimai auga ( o kaipgi…), atveria akytes, tampa judresni ir pradeda augintis dantis! Ir štai tada- iš viso laikykis. Nes jie jau nori patys už save ryti. Daug! O čia jau ir nukirmėlinimo-skiepų laikas atėjo! O čia dar ir aktavimas- dokumentai! „Mamabrangi“- tai dar nieko nepasakyta! Vos spėji tauškėti kalkuliatoriumi:
-kompleksinė vakcina
-maistas!
-veterinariniai pasai
-maistas!
-čipai
-maistas!
-aktavimas ( kas nesupranta- šuniuko registracija klube ir dokumentų išdavimas)
-maistas!!!
Visa tai dauginam iš mylimiausių būtybių skaičiaus. Tikiuosi, nereikia aiškinti, kad vakciną mes renkamės pačią geriausią ir saugią? O čipas ir pasas- kas jūs neturėtumėte problemų muitinėje, jei kartais sugalvosite… Na ir taip toliau….Ai, tiesa. Dar daug kartų- MAISTAS!!!
Ir štai kaip tik šiuo metu prasideda skambučiai. Nepatikėsit, štai rašau ir jau griežiu dantimis. Nes į klausimą “O ar galėtumėte šuniuką padovanoti?” norisi šitais pačiais dantimis realiai apkandžioti! Bet čia prisimenu protingą patarimą “elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi”. Aš norėčiau, kad man paaiškintų. Štai kodėl aš pradedu kantriai aiškinti, kodėl pas mane šuniukai ne 5 kapeikas kainuoja. Bet jiems kitame laido gale, pasirodo, visai dzin. Iškasena aš, pasirodo. Čia tik man norisi, kad paaiškintų. O jiems- tiesiog tik kainą pasakyk! Viskas. Daugiau niekas nesvarbu. Nesvarbu iki tokio lygio, kad net kokia veislė- irgi nesvarbu. „Laika, haskA, ar kas ten pas jus…Nu kad po kiemą bėgiotų“ – tai nauja veislė tokia, ilgai skaitoma. Ir štai jis- bumerangas! Ačiū tau, likime brangus, gerai išmokinai! Štai dabar man daugiau negu aišku, kodėl tokiu tonu dauguma ( tais laikais) veisėjų atsakinėjo į mano kvailus klausimus. Gaila, kad per tą laiką jų liko gerokai mažiau. Nenormalių, burbuliuojančių, besikandžiojančių, bet fanatiškai atsidavusių savo reikalui. Įdedančių į jį ne tik 25 valandas per parą, bet kai kada ir paskutinius savo pinigus ir visa širdį. Tam, kad jų darbo vaisiai džiugintų NORMALIUS šeimininkus TIKRAIS veislės atstovais! Kad jiems netektų raudonuoti prieš nusimanančius kinologijoje kaimynus už “ne-iki-labradorus” ir kokius kokius nors “ne-iki”. Kad jiems netektų verkti virš dejuojančio iš skausmo 5-rių metų šuns su “netikėtai” atsiradusia displazija. Kad jūs gautumėte sveiką, veislinį, gražų šunį su veislei būdingu elgesiu ir būtinai atnešančiu į jūsų namus tik laimę! Aš seniai išjungiau kalkuliatorių. O jūs? Jūs vis dar norite šuniuko pigiau? Jei taip, tai eikite pro šalį kuo greičiau.O pakeliui gerai pagalvokite, ar jums iš viso reikia šuns.

Šaltinis:
http://malamutalaska.com/publications/puppies/kak-zarabatyvayut-na-shhenkah.html

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *